Fizinių asmenų bankrotas Lietuvoje

Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Fizinių asmenų bankroto įstatymas yra taikomas asmenims, kurių įsiskolinimai viršija 25 minimalius mėnesinius atlyginimus (tai yra ~20 tūkstančių litų). Toks įstatymas yra ypatingai naudingas žmonėms, kurie tiesiog nesugeba gražinti skolų arba jų įsiskolinimas yra toks didelis, kad jo gražinti nepavyks net per visą gyvenimą.

FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO TEISĖ YRA NUMATYTA 2000 M. GEGUŽĖS 29 D. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REGLAMENTE (EB) NR. 1346/2000 DĖL BANKROTO BYLŲ. ŠIS POTVARKIS SUTEIKIA VALSTYBĖS-NARĖS PILIEČIAMS GALIMYBES ATLIKTI FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO PROCEDŪRAS IR KITOJE ES VALSTYBĖJE-NARĖJE.

Fizinių asmenų bankroto galimybės.

Fizinio asmens bankrotas leistų tokiems žmonėms, kurių skola viršija 25 minimalius mėnesinius atlyginimus sukurti sąlygas gražinti skolas per ganėtinai trumpą laiko tarpą, o vėliau be jokių problemų kurti pilnavertį gyvenimą iš naujo. Iniciavus bankrotą asmeniui būtų gana stipriai suvaržyta laisvė. Visų pirma, jis negali disponuoti savo turtu – parduoti, padovanoti, atiduoti, vienintelės išimtys yra numatytos įstatymo.

Fizinių asmenų nemokumo konsultacijos.

Kai finansinių problemų nebegalima išspręsti derybomis, lieka vienintelė teisinė galimybė - fizinio asmens nemokumo proceso inicijavimas. Mūsų teisininkų specializacija - atstovavimas nemokumo atveju. Iki 2010 metų pabaigos iš 245 Latvijos Respublikos teismuose išnagrinėtų fizinių asmenų nemokumo bylų, 120 bylų buvo vedamos mūsų centro teisininkų. 2011 metais iš 1200 bylų, 430 bylų buvo vedamos mūsų centro teisininkų. Jau daugiau negu 1000 asmenų pasinaudoju mūsų biuro paslaugomis.

Plačiau


Bankroto pinklės

Seimui priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą Lietuva pagaliau bus išbraukta iš vienintelių ES valstybių sąrašo, kuriose nebuvo fizinių asmenų bankroto taikymo galimybės.

Plačiau


Fizinio asmens bankroto pliusai ir minusai.

Fizinių asmenų bankrotas ar fiziniams asmenims galimybė bankrutuoti jau yra suteikta daugumoje Vakarų Europos šalių, dėl to nemaža dalis skolų bei įsipareigojimų nebepakeliančių lietuvių net išvyko iš Lietuvos – tokiu būdu apsisaugoti ar apsaugoti savo turtą iki šiol čia negalėjo.

Plačiau